Rožės sode ar deimantai ant kaklo?

Taip skambėjo susitikimo tema, kuri man užkliuvo facebook’e.

Neauginu rožių, net vaikystėje neteko prisiliesti prie jų auginimo. Nors su mama labai daug įvairių gėlių auginome. Tačiau atėjo laikas ir aš noriu susipažinti su jomis arčiau.

O viskas prasidėjo pernai, kai su vyru keliavome Prancūzijoje po Luaros slėnio pilis. Vaikščiojome ir mėgavomės pilių išpuoselėtais sodais, gėlių kvapais, fontanais. Mane pakerėjo karalienių ir damų sodai, kuriuose žydėjo rožės, levandos, raudonėliai, įvairios smilgos ir dar daug kitų augalų, kurie taip pat auga ir mūsų kraštuose. Tuokart mintyse leidau sau pasvajoti, kad ir mano kieme gali atsirasti nors maža dalelė panašaus sodo.

Ir kaip sakoma, svajok atsargiai, nes svajonės pildosi.

Šiemet neatsispyriau pagundai nusipirkti keletą rožių daigų. Nors truputį baugina, kad gal ne visiems skirta auginti karališkas gėles. Bet apsidairius, matau kiemuose šias gražuoles. Ir kodėl man nepabandžius laimės susidraugauti su rožėmis.

Tad užkliuvus akiai už organizuojamo susitikimo „Rožės sode ar deimantai ant kaklo?”, nusprendžiau, jog reikia važiuoti į Garsios tylos sodybą ir išgirsti kaip kitiems sekasi auginti rožes, su kokiais rūpesčiais susiduriama ir gauti patarimų.

Šio seminaro tikslas buvo suburti visus naujokus ir ne tik, kurie myli gėles, į tikrą lietuvišką šimtametę sodybą lėtam ir kvapniam pasibuvimui su lengvais pašnekesiais apie rožes ir kitas gėles bei jų auginimo ypatumus.

Esu labai laiminga susipažinusi su sodybos šeimininke ir renginio moterimis. Buvo nuostabi diena. Ragavome rožių, bijūnų, levandų, šalavijų sirupų, rožių vandens, skanavome šeimininkės nuodėmingai skanaus torto, dalinomės savo patirtimi auginant ne tik rožes, bet ir kitas gėles.

Švelnus vėjas fotografė taip pat įamžino renginio akimirkas. Ačiū tau 🙂